Romantiškame filme „Ji“ – naujos meilės formos, atsidavimas technologijoms ir dirbtinio intelekto aušra

Romantiškame filme „Ji“ – naujos meilės formos, atsidavimas technologijoms ir dirbtinio intelekto aušra

Modernios technologijos ima viršų daugelio žmonių gyvenime – retas beįsivaizduoja dienas be mobilaus ryšio, kompiuterio, daugybės elektronikos prietaisų ir kitų inžinierių išradimų. Į Lietuvos kino teatrus balandžio 11 dieną atkeliaus graži ir stebinanti romantinė Spike‘o Jonze‘o drama „Ji“, parodysianti netikėtas ir sunkiai suvokiamas technologijos galimybes.

„The Guardian“ kino kritikų teigimu, filmą „Ji“ turėtų pamatyti kiekvienas, priklausomas nuo interneto. Žmonės, besinaudojantys technologijomis, kad pabėgtų nuo savo gyvenimo – viena liūdnų šių dienų realijų. Daugelio juostos vertintojų širdis suvirpino tuo pačiu metu liūdna, linksma, šiek tiek gąsdinanti ir įtraukianti istorija apie vyrą, pamilusį išmaniąją operacinę sistemą. Tai – naujas lygis filmuose apie dirbtinį intelektą, kuris šįsyk yra bekūnis, įgyvendinantis visus savininko norus, prabylantis aktorės Scarlett Johansson bei pasivadinęs Samanta.

Pagrindinis herojus Teodoras (akt. Joaquinas Phoenixas) yra vienišas vyrukas, trokštantis meilės, įskaudintas ir nusivylęs kasdienybe. Kiek ironiška, kad jo darbas – rašyti laiškus, labai romantiškus prisipažinimus, jautrius sveikinimus ir taip išlieti gražiausius jo sieloje susikaupusius žodžius, kurių pats jis neturi kam pasakyti. Galiausiai Teodoras susivilioja siūloma nauja išmaniąja operacine sistema, kuri turėtų jam ne tik praskaidrinti gyvenimą bet ir pakeisti pačią sumaniausią sekretorę. Taip ir nutinka, o ilgi pokalbiai, puikus Samantos humoras ir jautrumas netrunka šilumos išsiilgusiam vyrui leisti pajausti pamirštus jausmus ir džiaugtis mažomis kasdienybės akimirkomis.

Tokius filmus kaip  „Būti Džonu Malkovičiumi“ bei „Adaptacija“ sukūręs S.Jonze‘as šįsyk atrado unikalų receptą perteikti skirtingus jausmus ir reikšmes priklausomai nuo paties žiūrovo. Žmogus, kuriam buvo sudaužyta širdis ir kuris yra vienišas, greičiausiai interpretuos dramą „Ji“ kaip meilės žlugimo manifestą moderniame pasaulyje. Feministės įsidėmės tą faktą, kad vyrai nesugeba, o gal ir nenori suvilioti tikrų moterų, rinkdamiesi saugesnį, anonimišką ir virtualų variantą. Estetams pasigerėjimą suteiks filmo spalvos, o dabarties laikmečio dvasios entuziastai džiaugsis tuo, kad nepaisant trupučio fantastikos, filmo scenarijus yra labai tikėtinas. Kai kurių kritikų teigimu, „Ji“ yra geriausiais ir plačiausiai pasiekiamas filmas, kuriame aptariama galimybė, jog dirbtinis intelektas pasivys ar net pranoks žmonių protus.

Interneto ir modernių technologijų fanatikai suvoks šių priemonių galios mastus ir greičiausiai susimąstys, kiek laiko jie praleidžia palinkę prie savo išmaniųjų telefonų ir kompiuterių, vengdami akių kontakto su tikrais žmonemis – visai kaip filme „Ji“. Galbūt perspektyva turėti nematomą mylimąją operacinės sistemos pavidalu privers nors vieną pakelti galvą ir pradėti dairytis santykių realiame pasaulyje užuot slėpusis už technologijų šydo.

Itin originali, įsimenanti, žavinga, įdomi ir keista filmo „Ji“ meilės istorija – Lietuvos kino teatruose jau nuo balandžio 11 dienos.

Filmo „Ji“ anonsą žiūrėkite čia: