Filmo „Pietinia kronikas“ plakate – užkoduotos žinutės ir Lietuvos kino ateitis

Sausį kino teatrų ekranuose atgims knygynų bestseleriu tapęs šiauliečio Rimanto Kmitos debiutinis romanas „Pietinia kronikas“. Jau šį savaitgalį afišose pasirodys juostos įvaizdinis plakatas, kuriame matysime ne tik Lietuvos kino ateitimi vadinamus filmo aktorius, bet ir kūrėjų užkoduotas žinutes. Akyliausieji įžvelgs ir reikšmingus pasakojamos istorijos simbolius.

Neseniai buvo pristatytas ir pirmasis anonsas, kuriame pirmąkart žiūrovai išvydo, kaip gi atrodo tas legendomis apipintas Šiaulių „Pietinis“ ir akies krašteliu turėjo galimybę susipažinti su pagrindiniais itin laukiamos juostos herojais.

Ir jei trumpas filmukas parodo keletą būsimų scenų, aktorių, plakate pamatysime ir svarbius juostos istorijai simbolius. Plakatą kuriant buvo siekiama jį padaryti panašiu į pačios knygos viršelį.

Viename iš pristatymų R. Kmita papasakojo, kad knygos viršelyje nupiešti grafitai nėra atsitiktinai sudėliotos frazės – tai buvo leidyklai pasiūlyti ir atmesti romano pavadinimai – „Kurtkė“, „Be trauzų“, „Gezai ir gazelės“. Ilgiausiai realių kandidatų eilėje stovėjo pavadinimas „Originals“, bet ir jis buvo dėl rinkodarinių priežasčių atmestas – leidėjai baiminosi, kad šis pavadinimas skaitytojams gali pasirodyti „per daug latviškas“.

Justino Dadono kurtame plakate akyliausieji pastebės ir Šiaulių simbolį. Taip buvo atiduota duoklė miestui, kuriame gimė „Pietinia kronikas“. Čia taip pat atsidūrė ir pagrindiniai aktoriai – Džiugas Grinys (filme - Rimants), Digna Kulionytė (Monika), Robertas Petraitis (Mindė) ir Irena Sikorskytė (Jurga).

„Patys Šiauliai man padėjo įsijausti į vaidmenį. Nuo autentiškų filmavimo lokacijų, puikaus filmo dailininkų darbo, iki dalyvavusių šiauliečių papasakotų istorijų iš to meto. Toks jausmas, kad kuriant filmą visi Šiauliai grįžo 30 metų atgal. Pats tame laikotarpy negyvenau, tad teko susikurti jį vaizduotėje. Jis labai svarbus mūsų šaliai, pilnas staigių kardinalių pokyčių, laisvės, kurią sunku suvaldyti. Žmonės buvo priversti nuolat dairytis per petį, buvo sunku kuo nors pasitikėti, atskirti, kas originals, o kas – padielkė. „Laukiniai 90-tieji“ (ne veltui jie taip vadinami), man atrodė kaip tam tikra egzotika. Džiaugiuosi galėjęs juose pagyventi kino dėka“, – sako OKT bei Nacionalinio dramos teatro aktorius, kine šiuo vaidmeniu debiutuojantis Džiugas Grinys. Už pasirodymą „Pietinia kronikose“ jis  jau pelnė „European Shooting Stars“ apdovanojimą, kuris skirtas kylančioms Europos kino žvaigždėms.

„Buvo labai smalsu ir įdomu nerti į tuos laikus. 90-uosius šiek tiek romantizuoju, matytos nuotraukos iš tėvų albumų, girdėti tėvų pasakojimai, matyt, tą jausmą sukūrė. Atrodo, pilnas gyvybės laikotarpis, žmonės tokie drąsūs, užsidegę gyventi ir tokie savi vieni kitiems. Buvo labai smagu įsikūnyti į tų laikų dvasioje gyvenusius žmones“, – filmavimus prisimena kita jauna aktorė Digna Kulionytė, juostoje atliekanti pirmosios Rimanto meilės Monikos vaidmenį. Taip pat ji vaidina OKT bei Klaipėdos dramos teatre, už pasirodymus spektakliuose „Žuvėdra“ bei „Lost lost lost“ 2023-aisiais buvo apdovanota  „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Itin laukiamą komišką juostą „Pietinia kronikas“ režisavo „Sidabrinės gervės“ laimėtojas Ignas Miškinis, puikiai pažįstamas iš tokių juostų kaip „Diringas“ bei „Artimos šviesos“. Pagrindinį herojų Rimantą vaidina D. Grinys, kartu pamatysime ir Robertą Petraitį, Digną Kulionytę, Ireną Sikorskytę, Dainių Gavenonį, Rasą Samuolytę, Vaidotą Martinaitį, Julių Žalakevičių ir kitus.

Komedija „Pietinia kronikas“, lyg su laiko mašina nukelsianti tiesiai į 90-uosius, kino teatruose – nuo 2025 m. sausio 24 dienos. Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir LRT.