„Ledų pardavėjas“ per baisus ekranams buvo net 20 metų: neleido filmuoti dėl „ekstremalaus“ siaubo

Tokių kino hitų kaip „Hostelis“, „Nakvynės namai“, „Padėkos diena“, „Kanibalai“ ir „Tuk tuk“ autorius Eli Roth, vienas brutaliausių šiuolaikinio siaubo kūrėjų, jau šį penktadienį į didžiuosius ekranus grįžta su nauju siaubo trileriu „Ledų pardavėjas“. Juosta pradėta kurti dar 2003-iaisiais, tačiau žiūrovų daugiau nei du dešimtmečius nepasiekė dėl „gerokai per stipraus“ scenarijaus. Vis tik, pagaliau atradus aukso vidurį tarp sukrečiantį išgąstį keliančios istorijos bei kiek sušvelninus rodomus vaizdus, „Ledų pardavėjas“ pagaliau sugebėjo prasiskinti ilgai tiestą kelią į kino sales.

E.Roth puikiai pažįsta skirtingas siaubo žanro formas: nuo kankinimų siaubo iki kruvinų skerdynių bei ne kiekvienam pakeliamos psichologinės įtampos. Naujausias režisieriaus darbas šįkart išgąstį pasėja ten, kur jo mažiausiai tikėtumeisi – tarp nuoširdaus vaikų juoko, vasaros kaitros ir saldaus ledų skonio.

„Metų metus man kino industrijos žmonės sakydavo: „Tau nepavyks sukurti šio filmo. Jis per daug ligotas, per daug žiaurus. Niekada nepateksi į kino teatrus – ekrane siaubas ir vaikai yra nesuderinamas duetas. Tačiau bėgant metams publika tampa vis drąsesnė. Pasirodė „Tas“, „Stranger Things“... Atėjo laikai, kai žiūrovai patys gali spręsti, ar yra pakankamai drąsūs, ar pasiruošę kilti į naujas siaubo žanro aukštumas“, - įsitikinęs E.Roth.

„Ledų pardavėjo“ estetinis bei siužetinis branduolys — kasdieniai vaikystės objektai (šokdynė, „prisek uodegą“ žaidimas, popieriaus rėžtuvas) čia paverčiami žudymo įrankiais, sukuriant kontrastą tarp saldaus, nostalgiško vaizdo ir ekstremalaus siaubo.

„Pats auginu paauglę dukrą ir neabejoju, jog turintys vaikų žiūrovai filmą išgyvens dar stipriau. Tačiau prisiminkite šiandieniniuose dokumentiniuose filmuose pasakojamas sukrečiančias istorijas iš tikro gyvenimo. Čia gali įvykti bet kas, bet kada. Ir mūsų tam niekas iš anksto neparuoš. Taip ir šiame siaubo trileryje – ar jis gali būti per baisus, tegul sprendžia patys žiūrovai. Nekantriai lauksime atsiliepimų“, - kukliai prieš premjerą šypsosi režisierius.

Naujausias, jau dešimtas jo darbas „Ledų pardavėjas“ žiūrovus nukels į mažą Amerikos miestelį, kur dienos slenka nuobodžiai ir ramiai. Bet vieną vasaros popietę čia pasirodo niekam nematytas ledų furgonas. Linksma melodija, spalvingi ledai ir besišypsantis pardavėjas akimirksniu pritraukia minias vaikų. Eilė prie furgono tik ilgėja, o tėvai nė neįtaria, kad jų akyse, taip nekaltai, prasideda tikrų tikriausias košmaras.

Iš pradžių viskas atrodo gražiai – vaikai juokiasi, rankose tirpsta ledai, o miestelį užlieja vasariška nuotaika. Tačiau netrukus paaiškėja, kad šiuose leduose slypi kažkas nenatūralaus. Kažkas, kas po truputį keičia vaikus iš vidaus. Vienas po kito jie ima virsti nebesuvaldomais, kraujo ištroškusiais padarais, o ramų miestelį užlieja smurtas, panika bei žiaurios žudynės.

Ypatingos psichologinės stiprybės reikalaujantis, kraują stingdantis siaubo filmas „Ledų pardavėjas“ Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti jau nuo šio penktadienio, rugpjūčio 7 dienos.