Pagal S.Kingo romaną sukurto siaubo trilerio „Mirtinas pasivaikščiojimas“ žiūrovams – alinantis išbandymas

Pagal siaubo žanro karaliaus Stepheno Kingo romaną sukurto psichologinio siaubo trilerio „Mirtinas pasivaikščiojimas“ kūrėjai žiūrovus sukvietė į specialią peržiūrą, kurios metu filmą jiems teko žiūrėti ne kaip įprasta, sėdint patogiuose kino salės krėsluose, o… einant. Tokiu būdu siekta žmonėms suteikti panašią patirtį, ką teko iškęsti ir juostos herojams.

Mūsų šalies kino teatruose „Mirtinas pasivaikščiojimas“ pasirodys jau šį penktadienį, spalio 3 dieną ir siaubo mėgėjai psichologinį trilerį gales pamatyti be jokių papildomų išbandymų. O minėtasis iššūkis buvo skirtas kinomanams Amerikoje. Į premjerinį seansą sukviesta publika kino salėje turėjo eiti čia įrengtais bėgtakiais ir ne lėtesniu, nei 5 kitometrų per valandą greičiu, visą filmo rodymo laiką. Situaciją apsunkino ir faktas, jog sulėtinus ėjimo tempą ar pavargus, žmogus turėdavo palikti kino salę nepažiūręs juostos iki galo.

„Filmavimai buvo labai sudėtingi, darbai vyko Kanadoje, kur įkyriai tuo metu plieskė saulė. Aktoriams tai buvo neįtikėtinas išbandymas, fizinės ištvermės iššūkis, todėl norėjome, kad ir žiūrovai bent šiek tiek pasijaustų lyg patys dalyvautų istorijoje, patys būtų juostos herojai. Iš atsiliepimų supratome, kad šis eksperimentas pavyko ir tapo tikrai įsimintinu įvykiu tų žiūrovų gyvenimuose“, – teigė trilerio režisierius Francis Lawrence‘as.

„Filmavimų metu kasdien 38 laipsnių karštyje nueidavome daugiau nei po 20 kilometrų. Tik įsivaizduokite – jokio pavėsio, tik įkaitęs grindinys. Paskaičiavome, kad iš viso dirbdami prie šios juostos, kiekvienas nuėjome po maždaug 640 km. Kartais dar prieš prasidedant dienai kankindavo įkyrios mintys, kaip ištverti iki vakaro“, – atvirai apie filmavimo užkulisius pasakojo aktorius Cooperis Hoffmanas.

Trilerio „Mirtinas pasivaikščiojimas“ veiksmas vyksta tironiškoje, autoritarinėje valstybėje, kurioje absoliuti dauguma žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Susikurti geresnį gyvenimą vilčių praktiškai nėra. Išskyrus vieną būdą: reikia laimėti ištvermės lenktynes, po kurių gali prašyti absoliučiai bet ko.

Varžybas tiek pakelėse, tiek per televiziją žiūri milijonai žmonių. Nors norinčiųjų varžytis kasmet būna tūkstančiai, į lenktynes atrenkama 100 jaunuolių. Iš pirmo žvilgsnio laimėti atrodo paprasta: tereikia ilgiau už kitus išsilaikyti kelyje. Vis dėlto, po pirmųjų kilometrų ima aiškėti, kad optimistiška pabaiga tebuvo naivūs pramanai: lenktynių dalyvius lydi kariuomenės automobiliai, aprūpinti specialia įranga, sekančia kiekvieną dalyvių žingsnį. Ėjiko greičiui sulėtėjus, gaunami du įspėjimai, o trečiasis reiškia ne tik lenktynių, bet ir gyvenimo pabaigą.

Ar čia bus laimėtojas? Kuo baigsis šios varžybos sužinosime psichologiniame siaubo trileryje „Mirtinas pasivaikščiojimas“, kino teatruose nuo penktadienio, spalio 3 dienos.