Tikrus įvykius atkūrusi istorinė drama „Tarp šviesos ir šešėlių“ Prancūzijoje sukėlė aršias diskusijas
Prancūzijoje kovo mėnesį debiutavusi pagal tikrus įvykius sukurta istorinė biografinė drama „Tarp šviesos ir šešėlių“ vien per pirmąją premjerinę rodymo savaitę šalies kino teatruose sulaukė daugiau nei 300 tūkstančių žiūrovų. Ir – daugybės diskusijų apie tai, ar ekranuose atgaivinta istorija buvo labiau verta šlovinimo ar pasmerkimo. Savo nuomonę apie tai jau nuo šio penktadienio galės susidaryti ir mūsų...
Skaityti daugiau >Prancūzijoje kovo mėnesį debiutavusi pagal tikrus įvykius sukurta istorinė biografinė drama „Tarp šviesos ir šešėlių“ vien per pirmąją premjerinę rodymo savaitę šalies kino teatruose sulaukė daugiau nei 300 tūkstančių žiūrovų. Ir – daugybės diskusijų apie tai, ar ekranuose atgaivinta istorija buvo labiau verta šlovinimo ar pasmerkimo. Savo nuomonę apie tai jau nuo šio penktadienio galės susidaryti ir mūsų žiūrovai.
Nors daugelis kritikų gyrė filmą kaip istorinių įvykių niuansus atskleidžiantį šedevrą, kairiosios pakraipos leidiniai, tokie kaip „Libération“ ir „L’Humanité“, kritikavo jį už tai, kad jis į dienos šviesą iškelia žmones, kurie iki karčios pabaigos noriai tarnavo nacių žudymo mašinai.
„Norėjau sukurti šį filmą, nes istoriniai įvykiai dažnai kartojasi ir po daugelio metų, tiesiog reikia akyliau į tai įsigilinti. Į panašius ideologinius spąstus dažnai rizikuoja patekti ir šiuolaikinis žmogus. Labai dažnai mus į tokias ribines situacijas pastumia mūsų pačių bailumas, kuris vėliau tampa kažko labai didelio pradžia“, – pasakoja režisierius Xavier Giannoli, kuris drauge su kolegomis scenaristais šios juostos scenarijų kūrė net penkerius metus.
Pats Giannoli, garsaus prancūzų žurnalisto, mirusio 2022 m., sūnus, jau seniai gilinasi į istorines temas, o naujoje savo juostoje „Spinduliai ir šešėliai“ jis toliau nagrinėja kadaise pacifistu buvusio žurnalisto moralinį nuosmukį, persivertimą į antisemitizmą ir aktyvų bendrininkavimą su ekstremistiniu režimu.
Biografijoje vaidina „Oskaro“ laureatas Jeanas Dujardinas („Menininkas“), režisieriaus teigimu, populiaraus aktoriaus pasirinkimas vaidmeniui buvo būtinas jo „gundančios“ išdavystės vizijos atskleidimui.
Filmas pasakoja dviejų draugų – Žano ir Oto (akt. Jean Dujardin ir August Diehl) – likimus. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje juos siejo tvirti idealai: Žanas buvo daug žadantis prancūzų žurnalistas, Otas – Prancūziją mylintis vokiečių idealistas. Abu tikėjo pacifizmu ir žmonijos gerumu, o jų draugystė atrodė nepajudinama.
Tačiau gyvenimas juos nuveda skirtingais keliais. Ambicingasis Žanas tampa vienu įtakingiausių Prancūzijos žiniasklaidos savininkų, tuo metu Otas kyla politinės karjeros laiptais Vokietijoje.
1940-ųjų gegužę nacistinė Vokietija įsiveržia į Prancūziją. Otas paskiriamas ambasadoriumi Paryžiuje – mieste, kuriame gyvena jo senas bičiulis. Vis dar tikėdamas pacifizmo idėjomis, Žanas savo įtaką žiniasklaidoje ir asmeninius ryšius naudoja tam, kad įtikintų politikus ir visuomenę: bendradarbiavimas su vokiečiais esą gali būti
vienintelė išeitis. Tačiau okupacijos realybė pamažu griauna jo įsitikinimus. Dviejų senų draugų ryšys ima byrėti – jų pasirinkimai vis labiau tolina vieną nuo kito ir stumia link neišvengiamo tragiško finalo.
Vienas svarbiausių X. Giannoli šaltinių kuriant juostą buvo aukšto rango nacių diplomato Rudolfo Rahno memuarai, kuriuose buvo aprašomi ne tik šios istorijos užkulisiai, bet ir puikiai nupasakojama to meto atmosfera, ryškiai prisidėjusi prie to, kas tuomet vyko. Tai labai padėjo filmui – žiūrovams „Tarp šviesos ir šešėlių“ siūlys ne tik daugiau nei tris valandas intriguojančio veiksmo, įtampos, bet ir tiksliai atkurtų istorinių momentų. Susimąstyti verčianti istorinė juosta „Tarp šviesos ir šešėlių“ Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti jau šį penktadienį, balandžio 17 dieną.
Mažiau >