Naujos „Paslaptingo sodo“ ekranizacijos ėmėsi „Hario Poterio“ prodiuseriai

Anglų literatūros auksu vadinamas „Paslaptingas sodas“ kino teatruose jau nuo šiandien, rugpjūčio 21 dienos, „sužydės“ penktąjį kartą –  tai bus jau penktasis kartas, kai kino industrijos profesionalai šią nuostabią istoriją interpretuoja savaip ir paverčia filmu. Knygos ekranizacija didžiuosiuose ekranuose debiutavo dar 1919-aisiais, o dabar šią daugelį širdžių pavergusią istoriją turės galimybę pamatyti ir mūsų karta. Beje, tai gali būti geriausia šio filmo versija, nes jos ėmėsi „Hario Poterio“ bei „Padingtono“ prodiuseriai!

Pagrindiniai vaidmenys juostoje patikėti jaunai, itin talentingai aktorei Dixie Egerickx, britų kino pažiboms Colinui Firthui ir Julie Walters.

„Tamsus ir sunkus scenarijus galiausiai tiesiog sprogsta optimizmu. Pradedant filmuoti juostą buvau ne juokais išsigandęs, ar tikrai tai bus filmas visai šeimai, tačiau galiausiai supratau puikų kūrėjų sumanymą. Istorija geriausiai atsiskleidžia per kontrastus, spalvas, įstabias dekoracijas bei stebuklingus vaizdus. Dabar, kai jau matau rezultatą, suprantu, kiek fantazijos reikėjo „Paslaptingą sodą“ perkelti į ekranus ir kokį didžiulį darbą padarė režisieriaus komanda“, – pasakoja C. Firthas.

Komandos darbas iš tiesų pareikalavo ne tik jėgų, fantazijos, bet ir laiko. Juosta į kino teatrus iškeliavo praėjus dviems metams po filmavimų pabaigos. Ir dėl to kalta ne tik koronaviruso pandemija, smogusi visai kino pramonei. Režisierius norėjo laiko, kad galėtų ekrane sukurti nepamirštamą vaizdą.

Juosta „Paslaptingas sodas“ pasakos daugeliui puikiai iš knygos pažįstamą istoriją: po netikėtos tėvų mirties paauglės Merės (akt. D. Egerickx) gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Mergaitė išsiunčiama gyventi į niūriąją Angliją, pas dar niūresnį ir tikrai bjauraus charakterio dėdę Arčibaldą (akt. C. Firthas). Be grėsmingojo ir visuomet rimto Arčibaldo, Merės gyvenimą atokioje vietoje stovinčiame didžiuliame dvare nuolat apsunkina ir misis Medlok (J. Walters) – pagiežinga namų tarnaitė.

Merė dienas leidžia tyrinėdama savo naująją aplinką, kol vieną dieną aptinka dureles į slaptą sodą. Pasirodo, sodą kažkada su meile puoselėjo ir prižiūrėjo jos mirusi teta – pono Arčibaldo žmona. Vis daugiau laiko leisdama sode, kuriame, rodos, ir saulės žymiai daugiau nei dėdės dvare, mergaitė pamažu atranda ir didžiausią jo paslaptį.