Žmonės, pažinoję poetą K. Kubilinską: „Tai gyvas žmogus pragare“

Itin didelio susidomėjimo sulaukęs režisierių Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio filmas „Poetas“ jau antrą savaitę kursto žiūrovų aistras. Kieno biografija slepiasi po filmo pavadinimu? Ar tai tikrai pasakojimas apie garsų, talentingą vaikų poetą Kostą Kubilinską? Anot režisierių, filmas paremtas K. Kubilinsko biografija, tačiau nereikia pamiršti, kad tai vaidybinis – ne dokumentinis pasakojimas ir jame kinematografinėmis priemonėmis kalbama apie žmogiškuosius pasirinkimus, drąsą ir žmogaus tragediją, ženklinančią didelės dalies pokario inteligentų gyvenimą, jų prisitaikymo prie okupacijos kelią.  

Filmas „Poetas“ pasakoja „dvigubo agento“ istoriją – gabaus poeto, literato, už antisovietinę literatūrą išmesto iš Lietuvos TSR rašytojų sąjungos ir sutikusio bendradarbiauti su NKVD, užmezgant ryšius su partizanais.

„Taip, daugelis faktų mūsų filme yra pasiskolintų iš K. Kubilinsko biografijos. Jį iš tiesų verbavo  NKVD už partizanų išdavystę žadėdami sugrąžinti į sovietinių Lietuvos rašytojų elitą. Bet įdomu tai, kad rinkdami medžiagą scenarijui, sužinojome, kad atsidūręs miške su partizanais, poetas rašė puikias partizaniškas eiles ir dainas. Redagavo ir leido antisovietinį leidinį. Bet visgi filmas yra fikcija, ir scenarijuje nemažai momentų, kurių K.Kubilinsko gyvenime nebuvo, tarkim ryšininkė Julija. Todėl ir mūsų personažas pavadintas Kostu Skinkiu - užuomina, kad po tuo slepiasi daugiau istorijų“, – pasakoja V. V. Landsbergis.

Buvęs „Šviesos“ leidyklos direktorius Jonas Barcys, prisimena, kad vaikystėje jam teko sutikti poetą K. Kubilinską, kuris tuo metu mokytojavo jo gimtajame Lynežerio kaime: „Mums lietuvių kalbą ir istoriją dėstė mokytojas Skinkys. Jis draugavo su K. Kubilinsku. Poetas dažnai pas jį lankydavosi. Lynežerio mokykloje jis taip pat mokytojavo. Po pamokų, mes - vaikai, žaisdavom tinklinį. Kubilinskas dažnai pasiprašydavo, kad ir jį priimtume. Žinoma, kad priimdavome. Mes jį gerbėm, kaip mokytoją. Juo labiau žinojome, kad jis bendrauja su partizanais. Mokiniai pasakodavo, kad Kubilinskas dažnai būna pas partizanus bunkery, štabe, redaguoja ir leidžia jiems laikraštėlį. 1947-ų metų rudenį vyko rinkimai, gerai neatsimenu, bet lyg į aukščiausią tarybą. Kubilinskas vaikų paprašė paplatinti kaime tokius lapelius, kuriuose buvo raginami žmonės neiti balsuoti. Mes ir paplatinome. Su baime, kad stribai nepagautų, vakare iškabinėjome lapelius ant tvartų, namų, kluonų. Kubilinskas mums atrodė partizanų draugas. Bet staiga, vieną dieną, ir Skinkys, ir Kubilinskas - dingo. Dingo ir viskas. Niekas nežinojo, kas su jais atsitiko, kur jie prapuolė. Paskui iš partizanų sužinojome, kad tai išdavikai.“

Dailininkas Mikalojus Vilutis pasakoja taip pat sutikęs poetą K. Kubilinską.  „Gyvenau pas tetą Aldoną Liobytę. Pas ją užėjo Kubilinskas. Jie kalbėjosi dideliame kambaryje, kuriame aš miegodavau, bet tada nemiegojau ir girdėjau jų pokalbį. Kubilinskas sakė: „Aš bijau nakties, bijau užmigti, nes sapnuoju žmones, kuriuos pražudžiau. Jie žiūri į mane ir tyli.“ Jis negalėjo sau atleisti, turbūt ir nenorėjo. Toks buvo Kubilinskas – gyvas žmogus pragare“, – savo prisiminimu dalijasi M. Vilutis.

„Mūsų filmo tikslas – leisti žiūrovui patirti tam tikras būsenas, išbūti įvairiuose, kitąsyk radikaliai besikeičiančiuose poeto pasirinkimuose, lydėjusiuose pokario inteligentus ir kaimo žmones, idealistus ir prisitaikėlius. Poeto portretas partizaniškų kovų, NKVD provokacijų ir išdavysčių akistatose atskleidža, kad ne deklaratyvios idėjos, bet konkretaus žmogaus apsisprendimai paišo istorijos metraštį“, – sako V. V. Landsbergis.

Filmas „Poetas“ šiuo metu rodomas Lietuvos kino teatruose.

Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Filmą prodiusavo studija „A Propos“. Prodiuseriai: V. V. Landsbergis ir Uljana Kim.