Caro tarnas

10 mln. JAV dolerių kainavusiame filme režisierius Olegas Riaskovas pasistengė suderinti tikrus istorinius faktus ir išgalvotą realybę. Jis kruopščiai siekė autentiškumo ir norėjo kiek įmanoma tiksliau perteikti unikalią 18-ojo amžiaus atmosferą, todėl specialioje filmavimo aikštelėje iškilo senoviškas kaimas, buvo sukontruotas gigantiškas laivas, dizaineriai pasiuvo šimtus stilingų ano meto kostiumų, o rekvizito specialistai gavo užduotį pagaminti tikslias ginklų kopijas (pistoletus, špagas, kardus, pabūklus, šovinius). Net 360 vaidmenimis praturtinto filmo veiksmas nukelia į užmirštus 1709-uosius metus, kai Rusija ir Švedija savo politinius interesus ryžtasi išsiaiškinti mūšio lauke. Prancūzijoje vis dar šeimininkaujantis karalius Luisas XIV-asis nepanoro tiesiogiai dalyvauti kruviname konflikte, bet nepamiršo muškietininkų atliktų didvyriškų žygdarbių. Norėdamas išlikti objektyvus, senstantis valdovas nusprendžia palaikyti abi kariaujančias valstybes ir išsiunčia joms po vieną savo atstovą, kuriems paslapčia suformuluoja šnipinėjimo užduotis. Prancūzija juk taip pat nori žinoti visas galimų priešų paslaptis ir neskelbiamas naujienas. Būtent todėl vienas duelistas išvyksta į Švediją papildyti karaliaus Karlo VII-ojo pajėgas, o kitas pradeda tarnauti Rusijos carui Petrui I-ajam ir vykdyti jo pageidavimus. Abu draugiškai ir valiūkiškai nusiteikę prancūzai turi nesuvestų asmeninių sąskaitų, nes prieš pat karališkąją komandiruotę jie buvo mirtinai susipykę prie azartinio kortų žaidimo ir sukryžiavę špagas vienas prieš kitą, tačiau dėl tam tiktų aplinkybių neužbaigė lemtingosios dvikovos. Prieš savo valią atsidūrę skirtingose fronto pusėse, Čarlzas ir Antuanas patenka į nepavydėtinas situacijas ir patiria daugybę pavojingų nuotykių, kokių negalėtų susapnuoti net pačiuose baisiausiuose sapnuose. Jie tampa negailestingojo mūšio prie Poltavos liudininkais ir dalyviais, todėl stengiasi atlikti pečius užgulusią pareigą, pademonstruoti kilnų didvyriškumą ir nenuvilti savojo karaliaus. Tačiau vyrukai net nenujaučia apie siaubingiausią staigmeną - jie turės ne tik ginti svetimos valstybės garbę, bet kovoti vienas prieš kitą. Svečiams iš Prancūzijos tenka kuo greičiau pamiršti Versalio rūmuose koridoriuose užsinarpliojusias meilės, pinigų ir pavydo intrigas, nes likimas juos nubloškia į kruvinos mėsmalės sukūrį. Iš ten išsikapstyti bus ypač sunku ir sudėtinga. Situaciją dar labiau apsunkina sparčiai sklindantys gandai apie Rusijos teritorijoje jodinėjantį juodąjį riterį, kurio mistinių galių dėka žmonės tiesiog dingsta be žinios. Mažai kas tiki panašiomis legendomis, bet caro Petro I-ojo užsakymu atlikto tyrimo išvados akivaizdžiai patvirtina, kad nežinomasis riteris iš tiesų egzistuoja ir neprognozuojamais pasirodymais sieja didelę baimę paprastų žmonių akyse. Tik vasario pabaigoje Rusijoje kino teatruose garbingai ir įspūdingai debiutavusią istorinę veiksmo dramą aplankė rekordiškai daug žiūrovai, o kino kritikai gyrė kūrybinės grupės pastangas ir labiausiai išskyrė rusiškiems filmams nebūdingą meninį artistiškumą, dokumentinį tikslumą, pritrenkiančią kokybę bei stiprius aktorinius vaidmenis.
Mažiau >